vienoks

1 vienóks, -ia (-i Kl) adj. (1) Š, DŽ, NdŽ, FrnW, víenoks, -ia (-i Krtn) (1) NdŽ, Klp, Lkž, KlvrŽ, Pkl, vienóks, -ià (3) Grd, Pj 1. D.Pošk, M, LL208, J.Jabl, ŠT46 toks pat ar labai panašus, vienodas: Vienoki sūdai, drabužiai, t. y. toks tas, toks tas J. Jauniejai nėko nesupranta, anims visi [žmonės] víenoki Plt. Tiek tas sūris, tiek tas muilas vienokios spalvos Tl. Abudu vaikai víenoki kaip du lašai Pln. Vaikų protas visų víenoks Krt. Abidi seseri víenoki Klb X127(Krtn). Vedvims abidvims víenokios bliuskos besančios Kal. Visi turėjom víenokias mašynas i vienodai kūlėm Jdr. Dvi mergiki yr abidi víenoki – žyda Prk. Munie rodos, ka mas víenokios kalbos esam Šv. Abudu vienókie obuoliai, o vienas skanesnis Jrb. Ka niekas tąsyk nesijuokdavo: visi vienoki, visi prastai apsirengę Slv. Žemė tuomet turėjo vieną kalbą ir vienokius žodžius Skv1Moz11,1. Nu kai katro [moteris] ir serga [po gimdymo], negi vienókia sveikata Avl. Nevienóki miške medžiai ir jų žali lapeliai, nevienoki bernužėliai ir jų meilūs žodeliai (d.) Plv. Trys mylios girelės – vienókios eglelės (d.) Ds. Abidvi gražios, abi patogios, ant liemenėlio abidvi vienokios LTR(VšR). Tėvas atidaro savo kamarą: išeina iš tos trys neišskiriamos mergaitės, vienokio augumo Sln. Benedikto Šešiavilkio santykiai su visais šiais vaikais buvo toli gražu nevienoki Vaižg. Vienókio būdo, nuostovėjimo I. Bet teima vienokią formą, prieg kurios tepasiliekta Vln3. Žinai gerai, kad abudu sėdėjo už vieno stalo ir vienokių mokslų klausė MPIII21. Prieg tam galime sakyti, jog esti šioje knygoje vienoki kalba abiejų lietuvnykų karališkoje Prūsoje ir didžioje Lietuvoje Bt(pratarmė). Viename kūne daug turime sąnarių, o visi sąnariai nevienokį turi darbą GNPvR12,4. ^ Ar prausk ar neprausk var̃ną – jis vis vienóks Gdž. Ne visų akys vienokios LTR(Zp, Vlkj). Vienokie paukščiai lakioja krūvoj KlvK111. Vienos motynos, o nevienoki vaikai S.Dauk. Kokia valdžia nebūtum, visi víenoki jug nebūs End. Ne visi vienókio karakterio, vis tiek turi būt vienas kitoks Graž.

vienókiai adv. DŽ, NdŽ, FrnW, Krm, víenokiai Klk, vienokiaĩ; D.Pošk, M: Nevienókiai, nevienaip I. Čia visi vienókiai šneka Ppr. Ne visiem vienokiaĩ: vienam sūru, kitam – ne Plv. Rinks jaunuosius kai kvietkelius, šauks vienokiai ir senelius LTR(Ds). Vienokiai dabar nelinksma visur V.Piet. Tos bitės, kaip vienos, teip ir kitos, vienokiai apsieina Nz. O Kristus su apaštolais visumet vienokiai mokė brš. Kada žmonės Raštą Šventą skaito ir žodžio Dievo klauso, o nevienokiai jį išmano aba visiškai nesupranta SE104. | Ka nors vienókiai būt pagulę [javai] Krn.

2. Up kuris lygus, be pamarginimų: Aš noru, ka sijonas būtų vienoks, be margumynų Pln. Kad būt vienókia medžiaga, tai pirkč, o tokių primargintų nenoriu Vžns. 3. nuolatinis, vykstantis be perstojo, visą laiką.

vienókiai adv.: Ir negerai šitei, kad guli vienókiai – reikėjo pavaikščiot Ant. Taigi vienokiai tupinėji ir be sveikatos Krns. Vienókiai varėm ir varėm Imb. Kaip tau akys neišlenda iš kaktos vienokiai skaitant LTR(Ds). Motyna vienokiai gera ir nuolanki Žem.